Valentinas

Ne nu, myliu aš Valentiną, balls deep myliu ir nelabai suprantu tuos, kurie rėkauja.

Puikiai žinau, kad labai niežti kai laukinis vakarų kapitalizmas daro iš to pinigus. Nu bet nereikia apsimetinėt nekaltom mergelėm ir verkt, kad labai skauda. Visi gi ėjo į black friday alike naktinius išpardavimus ir per Kalėdines akcijas perkat vodkę su gera nuolaida. Mieleji, kol jum niežti šokolado išpardavimas, primenu, kad pikti kapitalistau jau senai padarė jus su visom akcijom ir jūsų šiknoj galima drąsiai parkuot miniveną pilną prekybcentrio lipdukų ir totalių išpardavimų kuponų. Ir nevarykit ant Valentino.

Šitoj vietoj atsitoja gėlių pardavėjai ir ploja, nes jiem vasario keturiolikta yra dar viena rugsėjo pirmoji ir kovo aštuntoji (arba dešimt Lubio ir Brazausko laidotuvių kartu paėmus).

Aš suprantu, kad kartais į lauką išbėga tautinė savimonė ir sako, kad mums savos kultūros užtenka. Aš suprantu, kad persivalgymo, verkimo, susikaupimo ir nusigėrimo dienos turi ilgą ir osam istoriją ir pažymėtos kalendoriui raudonai. Jos yra afigenos ir netgi sudėtos taip, kad dažniausiai kitą dieną į darbą nereikia. Perfect timing. Nu bet kuo trukdo šokolado, vyno ir extra blowjobo diena? Nenu, stary novy god niekam nekliūna. Gi irgi netautiška, bet neprisipisinėjam prie kaimynų, kurie švenčia. Kaip tik, dvi savaites einam pažiūrėt saliutų ir skaičiuojam kiek kartų pas juos važiuoja mentai.

Atskirai noriu perduot linkėjimus tiems, kurie sako, kad tikros meilės nėra arba tai labai rimta ir valentinkė yra persaldus vaikų žaidimas. Eikit ir užsimuškit į sieną arba paskambinkit į Marijos radiją sukalbėt rožančiaus. Both will kill your brain in a minute. Jūs vistiek nieko neverti savo gyvenime ir nemokat džiaugtis. Kam taip kankintis?

Man Valentinas yra mitinis herojus, kuris stovi kažkur greta Maiklo Džeksono ir Steve Jobs. Užrašykit mane į tas mažumas, kurios jutūbėj pakomentavo “how sad” ir dar kažkur parašė, kad aifounai nebebus tokie, kaip anksčiau.

Ne nu, man patinka džiaugtis žiauriai perstora bendradarbe, kuri rado priklijuojamą širdutę ant moniko. Ji netgi gali pasijaust svarbia pusdieniui. Turbūt kitas jos paminėjimas bus ant bukleto medikams: “blogiausi persileidimai istorijoj”, bet su ta širdute ant moniko ir su brendžiuku ar vynu per pietus jos smegenys išvažiuos visai dienai. Ir tai džiugina.

O jūs nejaučiat, kaip gerai yra šventės, kurių skriptai paruošti ir padėti prieš nosį? 1. jamam parduotuvėj, viską kas su seilu 2. vakare koks nors romantinis filmas su Julia Roberts 3. geriam ir jeigu yra antra pusė ir/arba stovi po antro punkto užsiimam seksu.

Tiek. Vasario 14ai linkiu, kad nurytų arba gero teliko. Su šventėm!